Vadovėlis/Duomenų tyryba ir informacija
Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas (sutrumpintai DI) - tai tam tikros rūšies kompiuterio programa, galinti atlikti užduotis, kurioms paprastai reikia žmogaus intelekto, pavyzdžiui, mokytis, spręsti problemas ir priimti sprendimus. Šios programos skirtos analizuoti duomenis, atpažinti modelius ir daryti prognozes remiantis gauta informacija.
Vienas tau pažįstamų dirbtinio intelekto pavyzdžių yra "Siri" arba "Alexa" - balso asistentai, kurie gali suprasti tavo komandas ir atsakyti į tavo klausimus. Kitas pavyzdys - savaeigiai automobiliai, kurie, naudodami jutiklius ir algoritmus, orientuojasi keliuose ir išvengia kliūčių.
Dirbtinis intelektas yra sparčiai auganti sritis, kuri keičia daugelį mūsų gyvenimo aspektų - nuo sveikatos priežiūros ir švietimo iki finansų ir transporto. Būdamas vidurinės mokyklos moksleivis gali susidurti su įvairiais AI pavidalais, todėl mokymasis apie jį gali padėti suprasti mūsų pasaulį formuojančią technologiją.
Nors dirbtinis intelektas gali būti labai naudingas, yra ir tam tikrų su šia technologija susijusių pavojų ir rizikos.
Vienas iš didžiausių su dirbtiniu intelektu susijusių rūpesčių - galimybė, kad jis gali pakeisti žmonių darbo vietas. Tobulėjant dirbtiniam intelektui, jis gali atlikti daug užduočių, kurias anksčiau atlikdavo žmonės, o tai gali lemti darbo vietų perkėlimą ir potencialiai didelį nedarbo lygį.
Kitas su dirbtiniu intelektu susijęs pavojus - galimybė jį panaudoti piktavališkais tikslais, pavyzdžiui, kibernetinėms atakoms arba autonominių ginklų kūrimui. Taip pat kyla pavojus, kad dirbtinio intelekto sistemos gali priimti neobjektyvius ar diskriminacinius sprendimus, jei jos bus apmokytos pagal neobjektyvius duomenis.
Kitas susirūpinimą keliantis dalykas - galimybė, kad dirbtinis intelektas taps pernelyg galingas ir priims žmonėms žalingus sprendimus. Pavyzdžiui, jei dirbtinio intelekto sistemai būtų perduota valdyti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektros tinklus ar transporto sistemas, dėl gedimo ar įsilaužimo galėtų būti padaryta didelė žala žmonėms ir aplinkai.
Galiausiai kyla pavojus, kad dirbtinis intelektas gali būti naudojamas dezinformacijai skleisti arba viešajai nuomonei manipuliuoti, o tai gali turėti rimtų pasekmių demokratijai ir socialiniam stabilumui.
Siekiant pašalinti šią riziką, svarbu, kad būtų sukurta etiška ir atsakinga praktika, susijusi su dirbtinio intelekto kūrimu ir naudojimu, įskaitant reglamentavimą, skaidrumą ir atskaitomybę.
Kriptografinės sistemos
Kriptografija - tai informacijos apsaugos praktika, kai informacija paverčiama į neįskaitomą formatą, vadinamą šifruotuoju tekstu, kad ją perskaityti galėtų tik tie, kurie turi raktą, leidžiantį ją iššifruoti atgal į pradinę formą. Kriptografijos sistemos naudojamos daugelyje programų, siekiant užtikrinti saugų ryšį ir apsaugoti slaptą informaciją.
Yra keletas kriptografijos sistemų tipų, tačiau čia pateikiamos kelios dažniausiai pasitaikančios, su kuriomis galite susidurti:
- Simetrinio rakto kriptografija: Šio tipo kriptografijoje vienas slaptas raktas naudojamas ir šifruojant, ir iššifruojant pranešimą. Kad būtų užtikrintas saugus ryšys, komunikuojančios šalys raktą turi laikyti paslaptyje. Vienas iš paprastesnių simetrinio kodavimo pavyzdžių - "Atbash" kodavimas, kurio esmė yra pakeisti abėcėlės raides vietomis, t.y. pirmoji raidė tampa paskutine, antroji - priešpaskutine, ir taip toliau. Pvz., žinutė "LABAS" užšifruota "OZYZH". Atkoduojant, tiesiog reikia pakeisti raidžių vietomis atgal, ir gautume pradinę žinutę "LABAS".
- Asimetrinio rakto kriptografija: Šis kriptografijos tipas taip pat žinomas kaip viešojo rakto kriptografija, kai pranešimams šifruoti ir dešifruoti naudojama raktų pora - viešasis ir privatusis raktas. Viešuoju raktu galima dalytis viešai, o privatusis raktas turi būti laikomas paslaptyje. Ši sistema dažniausiai naudojama saugioms internetinėms operacijoms, tokioms kaip internetinė bankininkystė ir apsipirkimas. Pavyzdžiui, norint užšifruoti pranešimą "LABAS", reikia naudoti gavėjo viešąjį raktą, kuris gali būti naudojamas tik užšifruoti pranešimus, bet ne dekoduoti juos atgal į pradinę formą. Atkoduojant, naudojamas privatus raktas. Asimetrinis kodavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir įrangos.
- Hash šifravimo funkcijos: Tai matematinės funkcijos, kurios priima pranešimą ir sukuria fiksuoto dydžio simbolių eilutę, vadinamą šifravimo reikšmė (hash value). Šifravimo funkcijos dažniausiai naudojamos pranešimo vientisumui patikrinti, nes bet koks pradinio pranešimo pakeitimas lemia kitokią šifravimo reikšmę.
- Skaitmeniniai parašai: Tai elektroniniai parašai, naudojami siuntėjo tapatybei patvirtinti ir pranešimo vientisumui užtikrinti. Skaitmeniniai parašai naudoja viešojo rakto kriptografiją, kad būtų sukurtas unikalus skaitmeninis parašas, kurį gavėjas gali patikrinti naudodamas siuntėjo viešąjį raktą.
Kriptografija yra įdomi ir svarbi sritis, kuri naudojama daugelyje sričių, siekiant užtikrinti saugų bendravimą ir apsaugoti slaptą informaciją. Tikiuosi, kad tai leido tau gerai apžvelgti skirtingus kriptografijos sistemų tipus!
Viešai prieinami duomenys
Viešai prieinami duomenys yra informacija, kurią galima lengvai rasti ir naudoti be jokių apribojimų ar mokesčio. Tai yra duomenys, kurie yra viešai prieinami internete arba kitose viešose duomenų bazėse, valdžios institucijų tinklalapiuose ir kituose lengvai pasiekiamuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, tai gali būti statistiniai duomenys apie gyventojų skaičių, mokyklų rezultatus, oro temperatūrą, populiarią muziką ir t.t.
Automatizuotai renkami duomenys yra informacija, kuri yra surinkta naudojant kompiuterines programas ar įrankius, kad būtų galima greitai ir efektyviai gauti didelius duomenų kiekius. Tai gali būti padaryta naudojant specialias kompiuterines programas, kurios lanko internetinius tinklalapius ir išgrynina duomenis, arba pasitelkus API (programavimo sąsajas), kurios leidžia gauti tam tikrus duomenis iš kitų interneto platformų ar paslaugų.
Pavyzdžiui, jei norėtum sužinoti, kiek daugiausiai balų buvo gauta egzaminuojantis matematiką pastaraisiais metais, galėtum tai padaryti naudodamas viešai prieinamus statistinius duomenis, pateiktus švietimo ministerijos tinklalapyje. Tačiau, jei norėtum surinkti duomenis apie populiariausius dainų atlikėjus iš skirtingų interneto tinklalapių, tai gali būti atlikta naudojant automatizuotą duomenų surinkimo įrankį ar programą.
Viešai prieinami ir automatizuotai renkami duomenys yra naudingi moksliniams tyrimams, rašant mokyklos projektus ar atliekant statistines analizes. Svarbu prisiminti, kad naudojant duomenis, visada reikia atsižvelgti į duomenų šaltinio patikimumą ir pateikti tinkamas šaltinio nuorodas ar citatas, kad būtų galima patikrinti duomenų teisingumą ir atsekamumą.