ArturasNik: /* Pavyzdžiai */

2025-08-05T11:38:05Z

Pavyzdžiai

← Ankstesnė versija		14:38, 5 rugpjūčio 2025 versija
230 eilutė:		230 eilutė:

	=== Pavyzdžiai ===		=== Pavyzdžiai ===
	Kiekvieno skyriaus gale bus pateikiami su skyriaus tema susiję pavyzdžiai. Turėtum juos peržvelgti ir išsiaiškinti ar supratai. Taip pat juos gali įsikelti į python'o kodo redaktorių ir pažiūrėti kaip ~~viekia~~. Jeigu suprasi, keliauk toliau, jeigu ne, bandyk dar kartą perskaityti skyriaus medžiagą ir suprasti pavyzdžių logiką.		Kiekvieno skyriaus gale bus pateikiami su skyriaus tema susiję pavyzdžiai. Turėtum juos peržvelgti ir išsiaiškinti ar supratai. Taip pat juos gali įsikelti į python'o kodo redaktorių ir pažiūrėti kaip veikia. Jeigu suprasi, keliauk toliau, jeigu ne, bandyk dar kartą perskaityti skyriaus medžiagą ir suprasti pavyzdžių logiką.

	'''Šekspyras.py'''		'''Šekspyras.py'''

ArturasNik: /* Terminologija */

2025-08-05T11:36:20Z

Terminologija

← Ankstesnė versija		14:36, 5 rugpjūčio 2025 versija
86 eilutė:		86 eilutė:
	Taip kompiuteris žiūri į kiekvieną eilutę iš eilės, ir ją įvykdęs - eina toliau: skaito kitą eilutę, ją įvykdo ir t.t. Taip kompiuteris vykdo visas surašytas komandas, kol pasiekia programos pabaigą.		Taip kompiuteris žiūri į kiekvieną eilutę iš eilės, ir ją įvykdęs - eina toliau: skaito kitą eilutę, ją įvykdo ir t.t. Taip kompiuteris vykdo visas surašytas komandas, kol pasiekia programos pabaigą.

	==== Terminologija ====		==== Terminologija: funkcija, argumentai, eilutė ====
	Taigi pats laikas truputį paaiškinti, kas vyksta ir trumpai supažindinti su terminologija.		Taigi pats laikas truputį paaiškinti, kas vyksta ir trumpai supažindinti su terminologija.

ArturasNik: /* Ką sužinosi? */

2025-08-05T11:35:55Z

Ką sužinosi?

← Ankstesnė versija		14:35, 5 rugpjūčio 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	{{navigation \|previous=Įvadas \|next=Kas čia eina?}}		{{navigation \|previous=Įvadas \|next=Kas čia eina?}}

	=== Ką sužinosi? ===		=== Ką sužinosi šiame skyriuje? ===
	~~Perskaitęs šį skyrių, turėtum suprasti kaip teksto~~ redaktoriumi rašyti ~~programas, kaip parašytas programas išsaugoti kompiuterio atmintyje ir kaip jas paleisti.~~		* Kaip naudotis kodo redaktoriumi
			* Kaip paleisti Python programą
			* Kas yra <code>print()</code> funkcija
			* Kas yra eilutė (<code>string</code>)
			* Kaip naudoti <code>\n</code>
			* Kaip rašyti komentarus
			* Kaip atliekamos aritmetinės operacijos

	=== Spausdinimas ===		=== Spausdinimas ===

Martynas 12:08, 2 sausio 2025

2025-01-02T12:08:43Z

← Ankstesnė versija		15:08, 2 sausio 2025 versija
6 eilutė:		6 eilutė:
	=== Spausdinimas ===		=== Spausdinimas ===
	Istoriškai taip jau susiklostė, kad programavimo pamokos dažniausiai prasideda nuo mažos ir paprastos programėlės pavadinimu „Labas, Pasauli!“ arba angliškai „Hello, World!“.		Istoriškai taip jau susiklostė, kad programavimo pamokos dažniausiai prasideda nuo mažos ir paprastos programėlės pavadinimu „Labas, Pasauli!“ arba angliškai „Hello, World!“.
			[[Vaizdas:Labas pasauli.png\|center\|frameless\|600x600px]]
	[[Vaizdas:Labas, pasauli.png\|~~600px~~\|frameless\|~~center~~]]

	Python'o programavimo kalboje programa atrodytų taip:		Python'o programavimo kalboje programa atrodytų taip:
	<syntaxhighlight lang="python">		<syntaxhighlight lang="python">

ArturasNik: Naujas puslapis: {{navigation |previous=Įvadas |next=Kas čia eina?}} === Ką sužinosi? === Perskaitęs šį skyrių, turėtum suprasti kaip teksto redaktoriumi rašyti programas, kaip parašytas programas išsaugoti kompiuterio atmintyje ir kaip jas paleisti. === Spausdinimas === Istoriškai taip jau susiklostė, kad programavimo pamokos dažniausiai prasideda nuo mažos ir paprastos programėlės pavadinimu „Labas, Pasauli!“ arba angliškai „Hello, World!“. Vaizdas:Labas, p...

2024-05-26T09:51:38Z

Naujas puslapis: {{navigation |previous=Įvadas |next=Kas čia eina?}} === Ką sužinosi? === Perskaitęs šį skyrių, turėtum suprasti kaip teksto redaktoriumi rašyti programas, kaip parašytas programas išsaugoti kompiuterio atmintyje ir kaip jas paleisti. === Spausdinimas === Istoriškai taip jau susiklostė, kad programavimo pamokos dažniausiai prasideda nuo mažos ir paprastos programėlės pavadinimu „Labas, Pasauli!“ arba angliškai „Hello, World!“. Vaizdas:Labas, p...

Naujas puslapis

{{navigation |previous=Įvadas |next=Kas čia eina?}}

=== Ką sužinosi? ===
Perskaitęs šį skyrių, turėtum suprasti kaip teksto redaktoriumi rašyti programas, kaip parašytas programas išsaugoti kompiuterio atmintyje ir kaip jas paleisti.

=== Spausdinimas ===
Istoriškai taip jau susiklostė, kad programavimo pamokos dažniausiai prasideda nuo mažos ir paprastos programėlės pavadinimu „Labas, Pasauli!“ arba angliškai „Hello, World!“.

[[Vaizdas:Labas, pasauli.png|600px|frameless|center]]

Python'o programavimo kalboje programa atrodytų taip:
<syntaxhighlight lang="python">
print("Labas, Pasauli!")
</syntaxhighlight>

==== Programavimas kodo redaktoriumi ====

Programavimui rekomenduoju naudoti kodo redaktorių <code>LR NŠA Python</code>, kaip aprašytą skyriuje [[Knyga/Įvadas#Python_ir_Visual_Studio_Code_diegimas|Python ir Visual Studio Code diegimas]]. Savo kompiuteryje atsidaryk šią programavimo aplinką, sukurk naują failą (File -> New File arba Failas -> Naujas failas), įkopijuok šį kodą ir tuomet failą išsaugok (File -> Save arba Failas -> Išsaugoti) pavadinimu <code>labas.py</code>.

Sveikinu! Sukūrei savo pirmą Python programą.

(Jeigu tokios programavimo aplinkos įsidiegti savo kompiuteryje negali, žr. kitą žingsnį).

Dabar parašytą programą paleisk vykdyti: tiesiog paspausk žalią mygtuką dešinėje viršuje.

Kai paleisi šią programą, ji suveiks ir terminale atsiras užrašas:

Labas, Pasauli!

==== Alternatyvus būdas: Programavimas paprastu teksto redaktoriumi ====

Jeigu kodo redaktoriaus negali įsidiegti savo kompiuteryje dėl kokių nors priežasčių, programuoti galima ir tiesiog paprasčiausiu teksto redaktoriumi, pvz. Notepad.

Tiesiog sukurk naują paprastą tekstinį failą (.txt), jame įrašyk programinį kodą <code>print("Labas, Pasauli!")</code>, failą išsaugok pavadinimu <code>labas.py</code>.

Dabar parašytą programą paleisk vykdyti, tiesiog konsolėje parašęs <code>python3 labas.py</code>

Tavo programa parašys:

Labas, Pasauli!

=== Eime toliau ===

Labai rekomenduoju kiekvieną programos pavyzdį pasibandyti pačiam - parašyk ir tada pasileisk programą. Praktikoje toks mokymosi procesas yra pats efektyviausias ir veiksmingiausias.

Na, o dabar keliaukime prie kiek sudėtingesnės programos pavyzdžio:

<syntaxhighlight lang="python">
print("Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė –")
print("Prie Eifelio bokšto turėjo ji butą.")
print("Ji visko pasauly klausytis norėjo,")
print("Bet viena kairiąja ausim tegirdėjo.")
</syntaxhighlight>

Kai paleidi šią programą, ji parašo J. Erlicko eilėraščio Bobutė iš Paryžiaus (2) ištrauką:

Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė –
Prie Eifelio bokšto turėjo ji butą.
Ji visko pasauly klausytis norėjo,
Bet viena kairiąja ausim tegirdėjo.

Kai kompiuteris paleidžia programą, pirmiausia jis mato:

<syntaxhighlight lang="python">
print("Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė –")
</syntaxhighlight>

Todėl kompiuteris užrašo:

Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė –

Tada kompiuteris skaito kitą eilutę ir mato:

<syntaxhighlight lang="python">
print("Prie Eifelio bokšto turėjo ji butą.")
</syntaxhighlight>

Todėl ir ją užrašo kompiuterio ekrane:

Prie Eifelio bokšto turėjo ji butą.

Taip kompiuteris žiūri į kiekvieną eilutę *iš eilės*, ir ją įvykdęs - eina toliau: skaito kitą eilutę, ją įvykdo ir t.t. Taip kompiuteris vykdo visas surašytas komandas, kol pasiekia programos pabaigą.

==== Terminologija ====
Taigi pats laikas truputį paaiškinti, kas vyksta ir trumpai supažindinti su terminologija.

Prieš tai rašydami kodą (tikiuos pasinaudojai mano patarimu ir rašei jį kartu su manimi), mes naudojame „funkciją“ pavadinimu <code>print</code>. Po funkcijos pavadinimo <code>print</code> rašomi skliausteliai <code>()</code>, kuriuose nurodome tos funkcijos parametrus/argumentus. Pažiūrėk į pavyzdį:

<syntaxhighlight lang="python">
print("Labas, Pasauli!")
</syntaxhighlight>

Funkcijai duodamas vienas parametras, kuris yra <code>"Labas, Pasauli!"</code>. Ar pastebėjai, kad šis parametras, sudarytas iš simbolių grupės, kuri įrašyta tarp dviejų kabučių ("")? Programuotojai tai vadina „rašytinių simbolių seka“ ar trumpiau tariant „eilute“ (tekstine reikšme, angliškai 'string'). Kitas tekstinės reikšmės pavyzdys yra <code>"Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė"</code>.

Užrašyta funkcija su argumentais yra komanda, kurią supranta Python'as. Sakinio pavyzdys:
<syntaxhighlight lang="python">
print("Labas, Pasauli!")
</syntaxhighlight>

Paprasčiau tariant, komandą gali įsivaizduoti kaip vieną programos eilutę.

Kol kas terminologijos pakaks, keliaujam į kitą poskyrį ir mokomės toliau.

====Ženklo \n naudojimas====
<code>\n</code> (kaitos ženklas, angliškai - escape character), arba nauja eilutė. Rašant tekstą, visas tekstas po \n yra užrašomas naujoje eilutėje. Pabandyk suprasti šią programą:

<syntaxhighlight lang="python">
print("Labas, Pasauli!\nKą turėčiau daryti?")
</syntaxhighlight>

Kurios rezultatas yra toks:

Labas, Pasauli!
Ką turėčiau daryti?

<code>\n</code> naudojamas, kai norime tekstą perkelti į kitą eilutę, bet nenorime naudoti kelių <code>print()</code> komandų.

Spausdinimo komanda automatiškai naudoja <code>\n</code>, t.y. kiekviena komanda tekstą spausdina vis naujoje eilutėje, net jeigu pats <code>\n</code> ir neužrašai. Paprasčiau suprasti bus pamačius pavyzdį:

<syntaxhighlight lang="python">
print("Labas, Pasauli!")
</syntaxhighlight>

iš tikrųjų yra:

<syntaxhighlight lang="python">
print("Labas, Pasauli!\n")
</syntaxhighlight>

=== Aritmetinės operacijos ===
Programos pavyzdys:

<syntaxhighlight lang="python">
print("2 + 2 yra", 2 + 2)
print("3 * 4 yra", 3 * 4)
print("100 - 1 yra", 100 - 1)
# Atkreipk dėmesį, python'e aritmetikoje skaičiai po kablelio rašomi su tašku (.)
print("((33 + 2) / 5 + 11.5 yra", (33 + 2) / 5 + 11.5)
</syntaxhighlight>

Rezultatas:

2 + 2 yra 4
3 * 4 yra 12
100 - 1 yra 99
(33 + 2) / 5 + 11.5 yra 18.5

==== Aritmetinės išraiškos ====

Šiame pavyzdyje, rašymo funkcija <code>print()</code> yra su dvejais argumentais, kurie atskirti kableliu. Panagrinėkime pirmoje eilutėje užrašytą komandą:

<syntaxhighlight lang="python">
print("2 + 2 yra", 2 + 2)
</syntaxhighlight>

Pirmas argumentas yra teksto eilutė <code>"2 + 2 yra"</code> ir antras argumentas yra aritmetinė išraiška <code>2 + 2</code>, tiksliau tariant viena iš aritmetinių operacijų.

Atkreipk dėmesį, kad eilutė, kuri yra užrašyta kabutėse yra atspausdinama kaip tekstas, o išraiška užrašyta be kabučių yra apskaičiuojama ir užrašomas atsakymas.

Python'o programavimo kalba turi septynias pagrindines skaičių operacijas.

{| class="wikitable"
! Operacija
! Simbolis
! Pavyzdys
|-
|Kėlimas laipsniu
| <code>**</code>
| <code>5 ** 2 == 25</code>
|-
|Daugyba
| <code>*</code>
|<code>2 * 3 == 6</code>
|-
|Dalyba
| <code>/</code>
| <code>14 / 3 == 4.666666666666667</code>
|-
|Sveikųjų skaičių dalyba
| <code>//</code>
| <code>14 // 3 == 4</code>
|-
|Liekana
| <code>%</code>
| <code>14 % 3 == 2</code>
|-
|Sudėtis
| <code>+</code>
| <code>1 + 2 == 3</code>
|-
|Atimtis
| <code>-</code>
| <code>4 - 3 == 1</code>
|}

Atkreipk dėmesį, kad yra trys dalybos būdai: vienas grąžina dešimtainį skaičių, antras – tik dalybos sveikąją dalį, o trečias – liekaną.
Operacijų tvarka tokia pati kaip matematikoje:
* pirmiausiai atliekami veiksmai skliausteliuose <code>()</code>
* kėlimas laipsniu <code>**</code>
* iš kairės į dešinę: daugyba <code>*</code>, dalyba<code>/</code>, sveikoji dalyba <code>//</code>, dalybos liekana <code>%</code>
* iš kairės į dešinę: sudėtis <code>+</code> ir atimtis <code>-</code>

Taigi, užrašydamas formules, nepamiršk skliaustelių!

=== Komentarai ===

Rašant daug kodo, ateityje tikrai ne viską atsiminsi. Todėl programoje gali naudoti komentarus, kurie yra tiesiog pastabos/paaiškinimai sau pačiam arba kitiems programuotojams. Pavyzdžiui:

<syntaxhighlight lang="python">
# Skaičiaus PI išraiška kompiuterio ekrane
print(22 / 7)
</syntaxhighlight>

Rezultatas:

3.14285714286

Atkreipk dėmesį, kad komentaras prasideda grotelių ženklu: <code>#</code>. Komentarai yra skirti žmonėms, pagerinti programos skaitomumą.

Taip pat svarbu suprasti, kad po <code>#</code> galima naudoti bet kokius ženklus ir kompiuteris visą šį tekstą ignoruos iki pat eilutės galo.

<syntaxhighlight lang = "python">
# Skaičiaus PI išraiška kompiuterio ekrane
print(22/7) # tokiu būdu gauname tik apytikslę PI reikšmę
</syntaxhighlight>

=== Pavyzdžiai ===
Kiekvieno skyriaus gale bus pateikiami su skyriaus tema susiję pavyzdžiai. Turėtum juos peržvelgti ir išsiaiškinti ar supratai. Taip pat juos gali įsikelti į python'o kodo redaktorių ir pažiūrėti kaip viekia. Jeigu suprasi, keliauk toliau, jeigu ne, bandyk dar kartą perskaityti skyriaus medžiagą ir suprasti pavyzdžių logiką.

'''Šekspyras.py'''

<syntaxhighlight lang="python">
print("Būti ar nebūti, štai kur klausimas.")
print(" -- Šekspyras")
</syntaxhighlight>

Rezultatas:

Būti ar nebūti, štai kur klausimas.
-- Šekspyras

'''Mokykla.py'''

<syntaxhighlight lang="python">
print("Pirmoji klasė")
print("1 + 1 =", 1 + 1)
print("2 + 4 =", 2 + 4)
print("5 - 2 =", 5 - 2)
print()
print("Trečioji klasė")
print("243 - 23 =", 243 - 23)
print("12 * 4 =", 12 * 4)
print("12 / 3 =", 12 / 3)
print("13 / 3 =", 13 // 3, "liekana", 13 % 3)
print()
print("Penktoji klasė")
print("123.56 - 62.12 =", 123.56 - 62.12)
print("(4 + 3) * 2 =", (4 + 3) * 2)
print("4 + 3 * 2 =", 4 + 3 * 2)
print("3 ** 2 =", 3 ** 2)
</syntaxhighlight>

{{Clickable button 3|label=Išbandyk pats!|url=https://pitonas.lt/ide/bW9reWtsYQ==|class=mw-ui-progressive}}

Rezultatas:

Pirma klasė
1 + 1 = 2
2 + 4 = 6
5 - 2 = 3

Trečia klasė
243 - 23 = 220
12 * 4 = 48
12 / 3 = 4
13 / 3 = 4 liekana 1

Penktoji klasė
123.56 - 62.12 = 61.44
(4 + 3) * 2 = 14
4 + 3 * 2 = 10
3 ** 2 = 9

=== Pratimai ===

1. Parašyk programą, kuri atspausdintų tavo vardą, pavardę ir gimtadienį kaip atskiras eilutes.

{| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable"
! colspan=2 | Sprendimas #1  
|-
|
<syntaxhighlight lang="python">
print("Ada Lovelace", "gimusi", "1815 m. gruodžio 10 d.")
</syntaxhighlight>

<syntaxhighlight lang="python">
print("Albertas Einšteinas", "gimęs", "1879 m. kovo 14 d.")
</syntaxhighlight>

<syntaxhighlight lang="python">
print(("Styvas Džobsas"), ("gimęs"), ("1955 m. vasario 24 d."))
</syntaxhighlight>
|-
|}

2. Parašyk programą, kuri parodytų visų 7 [[#Aritmetinės_išraiškos|artimetinių operacijų]] panaudojimą.

{| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable"
! colspan=2 | Sprendimas #2  
|-
|
<syntaxhighlight lang="python">
print("5**5 =", 5**5)
print("6*7 =", 6*7)
print("56/8 =", 56/8)
print("14//6 =", 14//6)
print("14%6 =", 14%6)
print("5+6 =", 5+6)
print("9-0 =", 9-0)
</syntaxhighlight>
|-
|}

3. Parašyk programą, kuri išvestų reiškinio (2023 - 2000) * (9 + 10) reikšmę.

{| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable"
! colspan=2 | Sprendimas #3  
|-
|
<syntaxhighlight lang="python">
print("(2023 - 2000) * (9 + 10) =", (2023-2000)*(9+10))
</syntaxhighlight>
|-
|}

----
==== Išnašos====

{{navigation |previous=Įvadas |next=Kas čia eina?}}
[[Category:Knyga]]

Knyga/Labas, Pasauli - Versijų istorija

ArturasNik: /* Pavyzdžiai */

ArturasNik: /* Terminologija */

ArturasNik: /* Ką sužinosi? */

Martynas 12:08, 2 sausio 2025