Knyga/Daugiau apie sąrašus - Versijų istorija

ArturasNik 12:22, 6 rugpjūčio 2025

2025-08-06T12:22:34Z

← Ankstesnė versija		15:22, 6 rugpjūčio 2025 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			{{navigation \|previous=Paieška ir Rikiavimas\|next=Daugiau apie tekstines eilutes}}

	~~{{navigation \|previous~~=~~Paieška~~ ir ~~Rikiavimas\|next=Daugiau apie tekstines eilutes}}~~		=== Ką išmoksi šiame skyriuje? ===
			* Kaip pasiekti sąrašo elementus iš galo naudojant neigiamus indeksus
			* Kaip naudoti pjaustymą (slicing), kad gautum dalį sąrašo
			* Kaip naudoti pjaustymą su neapibrėžtais indeksais
			* Kaip aptikti ir apdoroti pažymėtas sąrašo sekas (pvz., <code><B></code>...<code></B></code>)
			* Kuo skiriasi sąrašo kopijavimas ir nuorodos
			* Kaip sukurti tikrą sąrašo kopiją su <code>[:]</code> arba <code>copy.deepcopy()</code>
			* Kada Python automatiškai kuria nuorodas, o kada – ne

	Apie sąrašus ir jų panaudojimą jau girdėjai praėjusiame skyriuje. Dabar, kai turi daugiau žinių, aš išsamiau aprašysiu sąrašus. Iš pradžių parodysiu, kaip dirbti su sąrašo elementais ir tuomet papasakosiu, kaip juos galima kopijuoti.		Apie sąrašus ir jų panaudojimą jau girdėjai praėjusiame skyriuje. Dabar, kai turi daugiau žinių, aš išsamiau aprašysiu sąrašus. Iš pradžių parodysiu, kaip dirbti su sąrašo elementais ir tuomet papasakosiu, kaip juos galima kopijuoti.
53 eilutė:		61 eilutė:
	>>> '''dalykai[-4:6]'''		>>> '''dalykai[-4:6]'''
	['Kojinė', 42]		['Kojinė', 42]

			💡 Neigiami indeksai leidžia pasiekti sąrašo elementus nuo galo – tai labai naudinga, kai nežinai tikslaus ilgio.

	Dar vienas dalykas, kurį turėtum žinoti apie sąrašo pjaustymą - neapibrėžtas indeksas. Jei <code>pirmas_indeksas</code> nenurodytas, tuomet numatytoji reikšmė yra pirmojo elemento sąraše indeksas. Jei paskutinis <code>paskutinis_indeksas</code> nenurodytas, tuomet numatytoji reikšmė yra paskutiniojo elemento sąraše indeksas. Štai keli pavyzdžiai:		Dar vienas dalykas, kurį turėtum žinoti apie sąrašo pjaustymą - neapibrėžtas indeksas. Jei <code>pirmas_indeksas</code> nenurodytas, tuomet numatytoji reikšmė yra pirmojo elemento sąraše indeksas. Jei paskutinis <code>paskutinis_indeksas</code> nenurodytas, tuomet numatytoji reikšmė yra paskutiniojo elemento sąraše indeksas. Štai keli pavyzdžiai:
64 eilutė:		74 eilutė:
	>>> '''dalykai[:-5]'''		>>> '''dalykai[:-5]'''
	[0, 'Jonas', 2]		[0, 'Jonas', 2]

			💡 [:] visada sukuria naują sąrašą, tačiau vidiniai elementai vis dar yra tos pačios nuorodos (nebent naudosi deepcopy).

	Štai programos pavyzdys (jei nori, nukopijuok ir išbandyk šios programos kodą):		Štai programos pavyzdys (jei nori, nukopijuok ir išbandyk šios programos kodą):
110 eilutė:		122 eilutė:
	Pastorinta [ 28 : 30 ] ['jis', 'ir']		Pastorinta [ 28 : 30 ] ['jis', 'ir']

	Funkcija <code>gauk_pastorintą()</code> pasiima sau į sąrašą tai, kas buvo padalinta į žodžius ir žymas. Žymos, ~~kurį~~ ši funkcija ieško - <code><B></code>, nes ji pradeda pastorintą tekstą ir <code></B></code>, kuris užbaigia pastorintą tekstą. Funkcija <code>gauk_pastorintą()</code> eina per tekstą ir ieško pradžios ir pabaigos žymų.		Funkcija <code>gauk_pastorintą()</code> pasiima sau į sąrašą tai, kas buvo padalinta į žodžius ir žymas. Žymos, kurią ši funkcija ieško - <code><B></code>, nes ji pradeda pastorintą tekstą ir <code></B></code>, kuris užbaigia pastorintą tekstą. Funkcija <code>gauk_pastorintą()</code> eina per tekstą ir ieško pradžios ir pabaigos žymų.

	Kitas dalykas, kurį gali daryti su sąrašais - juos kopijuoti, pavyzdžiui:		Kitas dalykas, kurį gali daryti su sąrašais - juos kopijuoti, pavyzdžiui:
169 eilutė:		181 eilutė:
	Iš pradžių atkreipk dėmesį į tai, kad <code>a</code> sąrašų sąrašas. Toliau, kai kodo eilutė <code>b[0][1] = 10</code> yra vykdoma, tuomet <code>a</code> ir <code>b</code> pasikeičia, bet <code>c</code> ne. Taip nutiko todėl, kad vidiniai masyvai vis dar yra nuorodos, kai naudojamas pjūvio operatorius. Iš kitos pusės, <code>deepcopy</code> <code>c</code> buvo visiškai nukopijuotas.		Iš pradžių atkreipk dėmesį į tai, kad <code>a</code> sąrašų sąrašas. Toliau, kai kodo eilutė <code>b[0][1] = 10</code> yra vykdoma, tuomet <code>a</code> ir <code>b</code> pasikeičia, bet <code>c</code> ne. Taip nutiko todėl, kad vidiniai masyvai vis dar yra nuorodos, kai naudojamas pjūvio operatorius. Iš kitos pusės, <code>deepcopy</code> <code>c</code> buvo visiškai nukopijuotas.

	Taigi, ar turėčiau nerimauti dėl nuorodų kiekvieną kartą, kai naudoju funkciją ar <code>=</code>? Geros naujienos yra tos, kad tau reikia nerimauti apie nuorodas tik naudojant žodynus ir sąrašus. Priskiriant skaičiaus ar teksto eilutės reikšmes turinčius kintamuosius nuorodos nesukuriamos ir tau nereikia sukti galvos ar netikėtai pasikeis reikšmė. Tačiau tau reikia turėt omeny nuorodas, kai keiti sąrašus ir žodynus.		Taigi, ar turėčiau nerimauti dėl nuorodų kiekvieną kartą, kai naudoju funkciją ar <code>=</code>? Geros naujienos yra tos, kad tau reikia nerimauti apie nuorodas tik naudojant žodynus ir sąrašus. Priskiriant skaičiaus ar teksto eilutės reikšmes turinčius kintamuosius nuorodos nesukuriamos ir tau nereikia sukti galvos ar netikėtai pasikeis reikšmė. Tačiau tau reikia turėt omeny nuorodas, kai keiti sąrašus ir žodynus.

			💡 deepcopy() dažniausiai naudojamas, kai sąrašai yra daugiasluoksniai (list of lists) ir nori užtikrinti visišką nepriklausomumą.

	Turbūt susimąstei, kam išvis yra reikalingos nuorodos? Pagrindinė priežastis – greitis. Sukurti nuorodą sąrašo tūkstančiui elementų yra daug greičiau nei sukurti jų kopijas. Dar viena priežastis – tai, kad tu gali turėti funkciją, kuri leidžia modifikuoti sąrašus arba žodynus. Jei kada nors susidursi su keistomis problemomis, kai duomenys pasikeičia, nors neturėtų, tai prisimink apie nuorodas.		Turbūt susimąstei, kam išvis yra reikalingos nuorodos? Pagrindinė priežastis – greitis. Sukurti nuorodą sąrašo tūkstančiui elementų yra daug greičiau nei sukurti jų kopijas. Dar viena priežastis – tai, kad tu gali turėti funkciją, kuri leidžia modifikuoti sąrašus arba žodynus. Jei kada nors susidursi su keistomis problemomis, kai duomenys pasikeičia, nors neturėtų, tai prisimink apie nuorodas.

ArturasNik: Naujas puslapis: {{navigation |previous=Paieška ir Rikiavimas|next=Daugiau apie tekstines eilutes}} Apie sąrašus ir jų panaudojimą jau girdėjai praėjusiame skyriuje. Dabar, kai turi daugiau žinių, aš išsamiau aprašysiu sąrašus. Iš pradžių parodysiu, kaip dirbti su sąrašo elementais ir tuomet papasakosiu, kaip juos galima kopijuoti. Parašiau pavyzdį, kuriame naudoju indeksus, kad pasiimčiau vieną konkretų elementą iš sąrašo: >>> '''skaičiai = ['nulis', 'vi...

2024-10-10T10:15:56Z

Naujas puslapis: {{navigation |previous=Paieška ir Rikiavimas|next=Daugiau apie tekstines eilutes}} Apie sąrašus ir jų panaudojimą jau girdėjai praėjusiame skyriuje. Dabar, kai turi daugiau žinių, aš išsamiau aprašysiu sąrašus. Iš pradžių parodysiu, kaip dirbti su sąrašo elementais ir tuomet papasakosiu, kaip juos galima kopijuoti. Parašiau pavyzdį, kuriame naudoju indeksus, kad pasiimčiau vieną konkretų elementą iš sąrašo: >>> '''skaičiai = ['nulis', 'vi...

Naujas puslapis

{{navigation |previous=Paieška ir Rikiavimas|next=Daugiau apie tekstines eilutes}}

Apie sąrašus ir jų panaudojimą jau girdėjai praėjusiame skyriuje. Dabar, kai turi daugiau žinių, aš išsamiau aprašysiu sąrašus. Iš pradžių parodysiu, kaip dirbti su sąrašo elementais ir tuomet papasakosiu, kaip juos galima kopijuoti.

Parašiau pavyzdį, kuriame naudoju indeksus, kad pasiimčiau vieną konkretų elementą iš sąrašo:

>>> '''skaičiai = ['nulis', 'vienas', 'du', 'trys', 'keturi', 'penki']'''
>>> '''skaičiai[0]'''
'nulis'
>>> '''skaičiai[4]'''
'keturi'
>>> '''skaičiai[5]'''
'penki'

Visi šie pavyzdžiai tau turėtų atrodyti pažįstami. Jei nori gauti pirmąjį sąrašo elementą, tu žiūri į indeksą 0, jei nori antrojo, tuomet imi indeksą 1 ir taip toliau judi per visą sąrašą. Tačiau ką daryti, jei nori paskutinio sąrašo elemento? Vienas iš būdų galėtų būti funkcijos <code>len()</code> panaudojimas: <code>skaičiai[len(skaičiai) - 1]</code>. Funkcija <code>len()</code> visada grąžina elementų kiekį + 1. Šiuo būdu gali eiti per sąrašą iš kitos pusės, pavyzdžiui: antrasis sąrašo elementas nuo galo yra gaunamas taip: <code>skaičiai[len(skaičiai) - 2]</code>. Kaip jau minėjau, yra dar vienas būdas, kaip galėtum pasiekti tą patį rezultatą. Python'e paskutinis elementas sąraše visada turi indeksą -1, antrojo elemento nuo sąrašo pabaigos indeksas yra -2 ir taip toliau. Štai daugiau pavyzdžių:

>>> '''skaičiai[len(skaičiai) - 1]'''
'penki'
>>> '''skaičiai[len(skaičiai) - 2]'''
'keturi'
>>> '''skaičiai[-1]'''
'penki'
>>> '''skaičiai[-2]'''
'keturi'
>>> '''skaičiai[-6]'''
'nulis'

Taigi, bet kuris sąrašo elementas gali būti indeksuojamas dviem būdais: iš priekio ir iš galo.

Kitas naudingas būdas, kaip gali padalinti sąrašą ir gauti konkrečią jo dalį – pjaustymas (slicing). Štai pavyzdys, leidžiantis suprasti, kaip jis gali būti naudojamas:

>>> '''dalykai = [0, 'Jonas', 2, 'S.P.A.M.', 'Kojinė', 42, "Benas", "Liepa"]'''
>>> '''dalykai[0]'''
0
>>> '''dalykai[7]'''
'Liepa'
>>> '''dalykai[0:8]'''
[0, 'Jonas', 2, 'S.P.A.M.', 'Kojinė', 42, 'Benas', 'Liepa']
>>> '''dalykai[2:4]'''
[2, 'S.P.A.M.']
>>> '''dalykai[4:7]'''
['Kojinė', 42, 'Benas']
>>> '''dalykai[1:5]'''
['Jonas', 2, 'S.P.A.M.', 'Kojinė']

Pjaustymą naudoju tada, kai noriu gauti konkrečią sąrašo dalį. Pjaustymo operatorius yra aprašomas taip: <code>dalykai[pirmas_indeksas:paskutinis_indeksas]</code>. Pjaustymas „perpjauna“ sąrašą ties <code>pirmas_indeksas</code> ir <code>paskutinis_indeksas</code> ir tuomet grąžina tą sarašo dalį, kuri yra tarp pirmo indekso ir paskutinio indekso. Gali naudoti abiejų tipų indeksavimą:

>>> '''dalykai[-4:-2]'''
['Kojinė', 42]
>>> '''dalykai[-4]'''
'Kojinė'
>>> '''dalykai[-4:6]'''
['Kojinė', 42]

Dar vienas dalykas, kurį turėtum žinoti apie sąrašo pjaustymą - neapibrėžtas indeksas. Jei <code>pirmas_indeksas</code> nenurodytas, tuomet numatytoji reikšmė yra pirmojo elemento sąraše indeksas. Jei paskutinis <code>paskutinis_indeksas</code> nenurodytas, tuomet numatytoji reikšmė yra paskutiniojo elemento sąraše indeksas. Štai keli pavyzdžiai:

>>> '''dalykai[:2]'''
[0, 'Jonas']
>>> '''dalykai[-2:]'''
['Benas', 'Liepa']
>>> '''dalykai[:3]'''
[0, 'Jonas', 2]
>>> '''dalykai[:-5]'''
[0, 'Jonas', 2]

Štai programos pavyzdys (jei nori, nukopijuok ir išbandyk šios programos kodą):
<syntaxhighlight lang="python">
poema = ["", "Ta", "liga", "nelimpa", "", "net", "ir", "prie",
"savų.", "Pats", "", "žiopliukas", "būdamas,", "neapkrės", "kitų.", "",
"Žiopliškumas", "buvo", "ir", "", "visad", "jis", "bus.",
"", "Jei", "skandinsi", "pelkėj,", "", "jis", "ir",
"", "ten", "nežus."]

def gauk_pastorintą(tekstas):
true = 1
false = 0
## ar_pastorintas pasako ar mes dabar tikriname
## pastorintą teksto dalį.
ar_pastorintas = false
## pradinis_blokas yra indeksas arba nepastorinta
## teksto dalis arba pastorinta.
pradinis_blokas = 0
for indeksas in range(len(tekstas)):
## Apdorojama pastorinto teksto pradžia
if tekstas[indeksas] == "":
if ar_pastorintas:
print("Klaida: Papildoma pastorinimo atidarymo žyma")
## print "Nepastorintas:", tekstas[pradinis_blokas:indeksas]
ar_pastorintas = true
pradinis_blokas = indeksas + 1
## Apdorojama pastorinto teksto pabaiga
## Atsimink, kad paskutinis skaičius atliekant pjūvį yra indeksas
## po to, kai paskutinis indeksas yra panaudotas.
if tekstas[indeksas] == "":
if not ar_pastorintas:
print("Klaida: papildoma pastorinimo uždarymo žyma")
print("Pastorintas [", pradinis_blokas, ":", indeksas, "]", tekstas[pradinis_blokas:indeksas])
ar_pastorintas = false
pradinis_blokas = indeksas + 1

gauk_pastorintą(poema)
</syntaxhighlight>

šios programos išvestis yra:

Pastorinta [ 1 : 4 ] ['Ta', 'liga', 'nelimpa']
Pastorinta [ 11 : 15 ] ['žiopliukas', 'būdamas,', 'neapkrės', 'kitų.']
Pastorinta [ 20 : 23 ] ['visad', 'jis', 'bus.']
Pastorinta [ 28 : 30 ] ['jis', 'ir']

Funkcija <code>gauk_pastorintą()</code> pasiima sau į sąrašą tai, kas buvo padalinta į žodžius ir žymas. Žymos, kurį ši funkcija ieško - <code></code>, nes ji pradeda pastorintą tekstą ir <code></code>, kuris užbaigia pastorintą tekstą. Funkcija <code>gauk_pastorintą()</code> eina per tekstą ir ieško pradžios ir pabaigos žymų.

Kitas dalykas, kurį gali daryti su sąrašais - juos kopijuoti, pavyzdžiui:

>>> '''a = [1, 2, 3]'''
>>> '''b = a'''
>>> '''print(b)'''
[1, 2, 3]
>>> '''b[1] = 10'''
>>> '''print(b)'''
[1, 10, 3]
>>> '''print(a)'''
[1, 10, 3]

Šis pavyzdys turėtų nustebinti, kadangi pakeitus <code>b</code> pasikeitė ir <code>a</code>. Taip yra todėl, kad teiginys <code>b = a</code> sukūrė ''nuorodą (reference)'' iš <code>b</code> į <code>a</code>, o tai reiškia, jog <code>b</code> dabar yra dar vienas <code>a</code> vardas.
Taigi, bet koks <code>b</code> pakeitimas, keičia ir <code>a</code>. Tačiau kai kurie priskyrimai nesukuria dviejų pavadinimų vienam sąrašui, pažvelk į dar vieną pavyzdį:

>>> '''a = [1, 2, 3]'''
>>> '''b = a * 2'''
>>> '''print(a)'''
[1, 2, 3]
>>> '''print(b)'''
[1, 2, 3, 1, 2, 3]
>>> '''a[1] = 10'''
>>> '''print(a)'''
[1, 10, 3]
>>> '''print(b)'''
[1, 2, 3, 1, 2, 3]

Šiuo atveju <code>b</code> nėra nuoroda į <code>a</code>, nes išraiška <code>a * 2</code> sukuria naują sąrašą vietoje nuorodos į <code>a</code>. Beveik visos priskyrimo operacijos sukuria nuorodą, pavyzdžiui: kai perduodi sąrašą, kaip funkcijos argumentą, tu sukuri nuorodą.
Visgi, dažniau mums programoje reikia kopijų, o ne nuorodų. Kai norime pakeisti vieną sąrašą, nekeisdami kito sąrašo, mes turime įsitikinti, kad sukūrėme sąrašo kopiją.

Yra keli būdai, kaip gali sukurti sąrašo kopiją. Vienas iš paprasčiausių būdų yra pjaustymo operatorius, kadangi jis visuomet sukuria naują sąrašą, net tada, kai su pjūviu apimame viso sąrašo ilgį:

>>> '''a = [1, 2, 3]'''
>>> '''b = a[:]'''
>>> '''b[1] = 10'''
>>> '''print(a)'''
[1, 2, 3]
>>> '''print(b)'''
[1, 10, 3]

Panaudoję pjūvio operatorių <code>[:]</code> mes sukuriame naują sąrašo kopiją. Turėk omeny, kad nukopijuojamas yra tik išorinis sąrašas. Bet koks vidinis sąrašas turi nuorodą į pirminį sąrašą. Todėl, kai sąraše yra sąrašų, reikia nukopijuoti ir vidinius sąrašus. Tu tai gali padaryti pats, tačiau Python'as savyje jau turi modulį, kuris tai padaro už tave. Gali panaudoti funkciją <code>deepcopy</code> iš <code>copy</code> modulio:

>>> '''import copy'''
>>> '''a = [[1, 2, 3], [4, 5, 6]]'''
>>> '''b = a[:]'''
>>> '''c = copy.deepcopy(a)'''
>>> '''b[0][1] = 10'''
>>> '''c[1][1] = 12'''
>>> '''print(a)'''
[[1, 10, 3], [4, 5, 6]]
>>> '''print(b)'''
[[1, 10, 3], [4, 5, 6]]
>>> '''print(c)'''
[[1, 2, 3], [4, 12, 6]]

Iš pradžių atkreipk dėmesį į tai, kad <code>a</code> sąrašų sąrašas. Toliau, kai kodo eilutė <code>b[0][1] = 10</code> yra vykdoma, tuomet <code>a</code> ir <code>b</code> pasikeičia, bet <code>c</code> ne. Taip nutiko todėl, kad vidiniai masyvai vis dar yra nuorodos, kai naudojamas pjūvio operatorius. Iš kitos pusės, <code>deepcopy</code> <code>c</code> buvo visiškai nukopijuotas.

Taigi, ar turėčiau nerimauti dėl nuorodų kiekvieną kartą, kai naudoju funkciją ar <code>=</code>? Geros naujienos yra tos, kad tau reikia nerimauti apie nuorodas tik naudojant žodynus ir sąrašus. Priskiriant skaičiaus ar teksto eilutės reikšmes turinčius kintamuosius nuorodos nesukuriamos ir tau nereikia sukti galvos ar netikėtai pasikeis reikšmė. Tačiau tau reikia turėt omeny nuorodas, kai keiti sąrašus ir žodynus.

Turbūt susimąstei, kam išvis yra reikalingos nuorodos? Pagrindinė priežastis – greitis. Sukurti nuorodą sąrašo tūkstančiui elementų yra daug greičiau nei sukurti jų kopijas. Dar viena priežastis – tai, kad tu gali turėti funkciją, kuri leidžia modifikuoti sąrašus arba žodynus. Jei kada nors susidursi su keistomis problemomis, kai duomenys pasikeičia, nors neturėtų, tai prisimink apie nuorodas.

{{navigation |previous=Paieška ir Rikiavimas|next=Daugiau apie tekstines eilutes}}
[[Category:Knyga]]